Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta,
ištrypta. Miškas nusiaubtas.
Nusistebėjo ir eina toliau, tik žiū - lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje... Pribėga ežys prie lapės,
atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:
- Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta?
Koks niekšas su tavim taip negražiai pasielgė?
Lapė atsiduso ir sako:
- Ežiuk, ežiuk... koks tu geras, kai blaivas...